Būsto Pašalpa (angl. Housing benefit) skiriama mažas pajamas gaunantiems žmonėms padėti sumokėti visą ar bent dalį nuomos mokesčio už būstą.

Šią pašalpą moka vietinės savivaldybės (angl. Councils).

Galima prašyti pašalpos net jei nedirbate.

KAS GALI GAUTI BŪSTO PAŠALPĄ?

Būsto Pašalpą gali gauti žmonės, kurie moka nuomą, gauna mažas pajamas arba visai nedirba, bei turintys santaupų mažiau nei 16 000 svarų. Norint gauti Būsto Pašalpą, prašyme reikės nurodyti partnerio (jei tokį turite) finansinę ir kitokią situaciją. Tik vienas iš partnerių gali gauti šią pašalpą.

KADA NEGALITE GAUTI BŪSTO PAŠALPOS?

• Jei santaupos yra didesnės nei 16.000 svarų, išskyrus tuos atvejus, kai besikreipiantis asmuo yra 60 ar daugiau metų amžiaus ir gauna garantuotą Pensijų kredito dalį;
• Jei gyvenate artimo giminaičio namuose;
• Jei esate dieninio kurso studentas (angl. Full-time), išskyrus, jei esate neįgalus ar turite vaikų.

Koks Būsto Pašalpos dydis?

Būsto Pašalpos skyrimas ir dydis priklauso nuo žmogaus finansinių ir asmeninių aplinkybių:

• žmogaus ir jo partnerio pajamų bei santaupų;
• gaunamų pašalpų;
• žmogaus ir partnerio amžiaus, ar šeimoje yra neįgaliųjų, vaikų ir kitų asmeninių aplinkybių;
• ar nuomojamo būsto dydis neviršija žmogaus/šeimos poreikių, pvz.: vienišas žmogus iki 35 metų gali gauti Būsto Pašalpą (angl. Housing Benefit) tik už angl. bed-sit tipo būstą arba vieną kambarį bute/name.
• ar būsto nuomos kaina atitinka rinkos kainas;

Apytikslios sumos pateikiamos apačioje:

Galima prašyti pašalpos atgaline data – žiūrėti savo savivaldybės taisykles, kurioje gyvenate (angl. your local council). Taip pat galima prašyti ir į priekį, pavyzdžiui, jei jūs kraustotės ir turite naują nuomos sutartį.

Svarbu: Kaip minėjome, pašalpos dydis priklauso nuo žmogaus pajamų ir kitų asmeninių aplinkybių, todėl būtina kiekvieną situaciją išnagrinėti atskirai ir prašant pašalpos tvarkingai pateikti visus reikalingus dokumentus.