×

Paveldėjimas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Siekdami suteikti daugiau aiškumo, pateikiame informaciją, kuri bus naudinga, sprendžiant paveldėjimo klausimus.

Mirus artimajam, svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kur jūs gyvenate, Lietuvoje ar užsienyje, Jūs galite turėti teisę paveldėti, bet tam, kad įgytumėte šią teisę, privalote palikimą priimti ir tai  turite padaryti Lietuvos Respublikos civiliniam kodekse numatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienyje gyvenantiems asmenims nėra taikomos jokios išimtys, todėl turėtumėte suskubti spręsti paveldėjimo klausimus nedelsiant. Šiame straipsnyje aptarsime priėmimo ar atsisakymo procesus.

Tuo atveju, jei Jums reikalinga pagalba įgaliojant kitą asmenį tvarkyti Jūsų reikalus, kviečiame kreiptis į IB Service Ltd.

Paveldėjimas, paveldėjimo pagrindai

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Paveldima gali būti pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Asmenys galintys būti įpėdiniais

Įpėdiniais gali būti:

  1. paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
  2. paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
  3. paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

Įpėdinių eilės:

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Sutuoktinių paveldėjimo teisė

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Palikimo priėmimas

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.

Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, kitu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Taigi, prieš priimant palikimą, svarbu įvertinti visas aplinkybes, apsvarstant, ar mirusysis mirties dieną turėjo skolų, ir atitinkamai nuspręsti, ar nėra būtinybės palikimą priimti pagal apyrašą, taip išvengiant mirusiojo skolų dengimo iš savų lėšų.

Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris. Rekomenduotina, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo tvirtintų palikimo atsiradimo vietos notaras arba palikimo atsiradimo vietos notarui jį pateiktų įpėdinio įgaliotas atstovas.

Palikimas gali būti priimamas (taip pat ir jo atsisakoma) per įgaliotą asmenį. Įpėdinis gali išduoti įgaliojimą.

Nepilnamečių vaikų nuo 14 iki 18 metų paveldėjimo atveju palikimą priima pats nepilnametis, turėdamas tėvų sutikimą, kurie sutikimui duoti turi gauti teismo leidimą. Visais nepilnamečių vaikų paveldėjimo atvejais vaikus atstovauja ir sutikimus duoda abu tėvai, išskyrus, kai tėvų ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko gyvenamoji vieta teismo nustatyta su vienu iš tėvų.

Palikimo priėmimui neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų vardu, reikalingas teismo leidimas.

Visais atvejais, kai palikimas priimamas ne faktiniu paveldimo turto valdymu, asmuo paduoda notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame pareiškime asmuo nurodo, ar jis priima palikimą pagal turto apyrašą, ar be turto apyrašo. Jeigu asmuo pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad priima palikimą pagal turto apyrašą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Palikimo atsisakymas ir palikimo nepriėmimas

Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

Palikimo atsisakymas – vienašalis sandoris, kuriam neprivaloma notarinė forma. LAT išaiškino, kad palikimo atsisakymas – tai pareiškimo padavimas notarui, t.y. tvarkomasis techninio, ne teisinio pobūdžio veiksmas. Tačiau atsižvelgiant į palikimo atsisakymo pasekmes ir palikimo atsisakymo prasmės ir pasekmių išaiškinimo svarbą, rekomenduotina, kad pareiškimą dėl palikimo atsisakymo tvirtintų notaras arba notarui jį pateiktų įpėdinio įgaliotas asmuo. Notaras priėmęs pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, pateikia Testamentų registrui pranešimą apie palikimo atsisakymą.

Palikimo atsisakymas – neatšaukiamas sandoris. Jeigu pareiškimas apie palikimo atsisakymą pateiktas notarui, jo negalima atsiimti, galima nuginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme.

Nepilnamečių paveldėjimo atveju turi būti gautas teismo leidimas atsisakyti palikimo. 

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi. Įpėdinis tik gali paduoti notarui pareiškimą, kad palikimo nėra priėmęs faktiškai ir jokių pretenzijų neturi.

Pasirūpinsime, kad išvengtumėte bereikalingų rūpesčių keliaujant nepilnamečiui. Norėdami teikti paraišką paslaugai dėl nepilnamečio vaiko išvykimo su lydinčiu asmeniu į Lietuvą ar kitą šalį kviečiame užpildyti formą.

Norėdami užsakyti paslaugą, kviečiame teikti paraišką

Teikti paraišką

Форма заказа

Загрузить запрос