×

Leidimas išvykti nepilnamečiui

Kada reikalingas įgaliojimas keliaujant nepilnamečiui?

Įgaliojimo ar kitokių dokumentų būtinumą keliaujant nepilnamečiams nustato jų kelionės tikslas. Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnamečiai gali vykti ir vieni – jokie amžiaus ribojimai nėra numatyti, tereikia turėti asmens dokumentą ir galiojantį bilietą. Į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes nepilnamečiai gali keliauti tik drauge su vienu iš tėvų, lydimi kito asmens turint notaro patvirtintą sutikimą (užtenka vieno iš tėvų sutikimo) ar įgijus civilinį veiksnumą (pvz. sudarius santuoką iki 18 metų amžiaus).

Keliaujant iš Jungtinės Karalystės tėvų sutikimas nepilnamečiui savarankiškai ar lydimam kito asmens nėra būtinas, tačiau JK pasienio tarnybos („UK Border Agency“) pareigūnai visada gali pasiteirauti vaiką lydinčio asmens apie jo santykį su lydimu vaiku, tad dokumentai anglų kalba, nurodantys šį santykį, yra pravartūs.

Nepilnamečiui iš Lietuvos į užsienio valstybę keliaujant su vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Tik vaiko ir kartu keliaujančio tėvo pavardėms nesutampant, Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai turi teisę paprašyti pateikti vaiko gimimo liudijimą, tad reikėtų nepamiršti ir šio dokumento.

Svarbu žinoti, kad visos oro linijos pasilieka teisę bet kada paprašyti raštiško tėvų sutikimo, todėl rekomenduojame turėti notaro ar advokato apostile patvirtintą tėvų sutikimą, jeigu vaikas neskrenda su tėvais. Bendroji oro linijų politika nepilnamečių kelionių atžvilgiu taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, „Wizzair“ oro linijų lėktuvais nelydimi nepilnamečiai gali skristi jau nuo 14 metų, o nuo 16 metų jie gali patys lydėti jaunesnį už save asmenį. „Ryanair“ neskraidina nelydimų nepilnamečių iki 16 metų, tačiau sulaukusiems 16 metų leidžia patiems būti lydinčiu asmeniu. „AirBaltic“ be palydos skraidina vaikus nuo 12 metų, tačiau nesulaukę 15 metų asmenys turi su savimi turėti ir gimimo liudijimą. Taip pat, nuo 5 iki 17 metų vaikams bendrovė siūlo mokamą palydos paslaugą. Dėl šių oro linijų politikos skirtumų mes rekomenduojama atidžiai susipažinti su jų taisyklėmis nepilnamečių atžvilgiu.

Jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, vienas arba nelydimas vieno iš tėvų iš Lietuvos vyksta ne į Šengeno erdvei priklausančią valstybę, yra reikalingas vieno iš tėvų notarine tvarka patvirtintas sutikimas, kuris yra skirtas Lietuvos pasienio kontrolę vykdantiems pareigūnams. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota ne Lietuvoje, o, pvz., Jungtinėje Karalystėje, vieno iš tėvų notarine tvarka patvirtinto sutikimo tam, kad jis vienas arba lydimas ne vieno iš tėvų iš Lietuvos respublikos teritorijos vyktų į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes, nereikia.

Domėdamiesi nustatyta keliavimo su nepilnamečiais tvarka, pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kur gyvena jūsų vaikas. Lietuvoje gyvenančiam vaikui, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, galioja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu jūsų vaikas gyvena užsienio valstybėje, jam taikomos tos šalies taisyklės. Tėvų pilietybė ar gyvenamoji vieta neturi didelės reikšmės, nes teisinis reglamentavimas galioja pagal vaiko gyvenamąją vietą. Kilus teisiniam ginčui, jis bus sprendžiamas pagal tos valstybės, kur yra vaiko deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, t.y. kur jis gyvena, mokosi ir tt., teisės aktus. Taigi, gyvendami kitoje valstybėje, pasidomėkite būtent tos šalies nepilnamečių keliavimo tvarka.

Taip pat atskirai reikėtų paminėti nepilnamečių keliones išsiskyrusių tėvų atveju. Nors vienam keliaujant su vaiku rašytinis notaro patvirtintas kito iš tėvų sutikimas nereikalingas, tėvai privalo susitarti dėl vaiko išvykimo į užsienį. Jeigu kelionė netrukdo numatytai bendravimo tvarkai, tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena, kito iš tėvų leidimas trumpai išvykai nėra būtinas. Tačiau jei kelionė trukdytų susitikti su vaiku pagal numatytą grafiką, toks leidimas yra reikalingas. Tas tėvas, su kuriuo vaikas negyvena, į užsienį nepilnamečio be kito iš tėvų žinios vežtis negali, net jei kelionė numatyta suplanuotu jo buvimo su vaiku laiku. Vežtis vaiką gyventi užsienyje negali nei vienas iš tėvų, prieš tai nepasitaręs su kitu, net jei nuolatinė gyvenamoji vieta teismo yra nustatyta su jumis.

Na, ir visų kelionių atvejais, tiek oru, tiek žeme, tiek su tėvais ar globėjais, tiek vienas, vaikas visada privalo turėti galiojantį asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Taigi, apibendrinkime:

Vaikui, laikinai išvykstančiam į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, būtinas vienas iš šių galiojančių dokumentų, pateikiamų pareikalavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams:

  1. Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė;
  2. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas;
  3. asmens be pilietybės kelionės dokumentas;
  4. pabėgėlio kelionės dokumentas;
  5. atitinkamas užsienio valstybės kelionės dokumentas;
  6. užsieniečio pasas;
  7. bent vieno iš tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų, arba vaiko globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas gali išvykti su jį lydinčiu asmeniu ar vienas;
  8. vaiko globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas, jei vaikas vyksta su globėju (rūpintoju);
  9. jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas.

IB Service Ltd visada tinkamai pasirūpinsi įgaliojimo paruošimu bei jo legalizavimu per trumpiausią laiką, patarsime ir atsakysime į Jums rūpimus klausimus. Pasirūpinsime, kad išvengtumėte bereikalingų rūpesčių keliaujant vaikui. Norėdami teikti paraišką paslaugai dėl nepilnamečio vaiko išvykimo į Lietuvą ar kitą šalį kviečiame užpildyti šią formą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija gali keistis, todėl konkrečiu atveju kviečiame kreiptis į notarą ar teisininką.

Norėdami užsakyti paslaugą, kviečiame teikti paraišką

Teikti paraišką

Форма заказа

Загрузить запрос